Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   
    Titulinis       ·       Naujienos       ·       Forumas       ·       Skelbimai       ·       Blogai       ·       Foto galerija       ·       Kontaktai 2019 m. Rugpjūčio 26 d. 04:01


   Navigacija
Apie
Verslas
Turistams
Pramogos
Nuorodos
   Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
   Video
Varėnos video naujienos

   Vardadienį švenčia
   Naujausi blogai
Laboratorijos kronikos. Vaikystė
Laboratorijos kronikos. Po ketverių metų
Laboratorijos kronikos. Deratizacija
   Naujausi foto albumai
2012 metų Spiningavimo varžybos Glūko ežere
YAGA festivalio lankytojai mokėsi tapybos ant vandens
Glūko aukšlė 2011







Domenų registravimas


Hostingas Serveriai.lt


Profesionalus Hostingas.lt


Dedikuoti.lt serveriai


Sertifikatai.lt SSL


Čepkeliai

Varėnos tribūna

Gintautas Kibirkštis

Varėnos rajono pietinėje dalyje plyti plačiai žinomas Čepkelių raistas. Čia įkurtame Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate saugoma didžiausias Lietuvoje natūralaus hidrologinio režimo pelkynas su vakaruose ir šiaurės vakaruose pelkę supančiomis žemyninėmis kopomis, miškais, reta augalija, gyvūnija ir grybija.

Šiandieną Čepkeliuose vyrauja aukštapelkė – ji užima didžiąją pelkyno dalį. Aukštapelkei būdinga tai, kad aukščiausia ji viduryje, o į pakraščius žemėja. Čepkelių aukštapelkės vidurys vietomis iškyla 2 metrais aukščiau už pakraščius. Todėl pelkę maitinantis kritulių vanduo nuteka į aukštapelkės pakraščius. Dalį jo surenka Čepkelių raistui priklausančių Katros, Ūlos ir Grūdos upių baseinai, kita susigeria į apypelkio smėlynus ar išgaruoja.
































Aukštapelkėje vyrauja ištisinį kilimą sudarančios samanos – kiminai, gausūs krūmokšniai: gailiai, viržiai, spanguolės. Raiste auga pušaitės, beržai, kai kur išlikusios didelės atviros plynės.

Aukštapelkę juosiančiose žemyninėse kopose vyrauja šviesūs pušynai su gausia kerpių danga. Salose, kopų šiauriniuose šlaituose, lygumose ir daubose vyrauja pušynai su žaliųjų samanų danga ir krūmokšniais: viržiais, mėlynėmis, bruknėmis. Rezervato pietvakariuose taip pat auga ir mišrūs bei lapuočių miškai.































Iš viso rezervate žinoma 881 augalų rūšis, 392 grybų ir kerpių rūšys, 2540 bestuburių rūšių, 13 žuvų rūšių, 15 varliagyvių ir roplių rūšių.

Didelė paukščių įvairovė. Registruotos 186 paukščių rūšys. Čepkeliuose išlikusios stambios kurtinių, gervių populiacijos, gyvena didieji apuokai, tetervinai, griežlės, juodieji gandrai, lututės, tripirščiai geniai ir dar daugelis kitų rūšių.

Rezervate kasmet veisiasi ar rezervato teritorijoje gyvena 41 rūšies žinduoliai.

Žmogus prie Čepkelių pelkyno gyveno jau prieš 9 tūkstančius metų. Seniausius jo pėdsakus archeologai atrado Katros akmens amžiaus gyvenvietėse. Tada žmogus vertėsi medžiokle, gamtos gėrybių rinkimu. Javų žiedadulkės, liudijančios apie žemdirbystę Čepkelių prieigose, rastos 2500 metų senumo durpių kloduose – lydiminė žemdirbystė tada jau keitė kraštovaizdį – žmogus pats kūrė laukus, ganiavas.































Vietiniai gyventojai dar prieš kelis dešimtmečius plačiai naudojo Čepkelių raisto ir apypelkio gamtos turtus: kirto apypelkyje miškus, grybavo, uogavo, bitininkavo, šienavo pievas, ganė galvijus.

Šienavimo, ganymo dėka Čepkeliuose pelkėse, pievose ir aplinkiniuose smėlynuose pastoviai buvo palaikomi mišku neužaugę atviri plotai, reikalingi daugelio retų rūšių egzistavimui. Šiandieniniai rezervate saugomi Čepkeliai – tai ne tik gamtos, bet ir prie gamtos prisitaikiusio, neintensyviai ūkininkavusio žmogaus veiklos kūrinys.




























Čepkelių raistu XX a. pradžioje susidomėjo profesorius Tadas Ivanauskas. Jis čia mėgo lankytis baigęs Paryžiaus Sorbonos universitetą ir dirbdamas Peterburge. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, jis metus gyveno Musteikos kaime. Bendraudamas su vietiniais gyventojais, dažnai lankydamasis Čepkelių raiste, sukaupė nemažai mokslinės medžiagos apie Čepkelius, rūpinosi, kad šis raistas būtų išsaugotas. Čepkelius T. Ivanauskas prisimindavo ir vėliau, pokario metais, kai vadovavo Mokslų Akademijos Biologijos Institutui.

1960 metais buvo įsteigtas Čepkelių raisto botaninis-zoologinis draustinis. Vis dėlto draustinis – ne rezervatas. Pelkės pakraščiuose, pusiasaliuose, salose dar buvo kertamas miškas. Į Čepkelius plūstelėjo daugybė motorizuotų uogautojų. Raisto apsauga buvo stiprinama. Todėl 1975 m. rugsėjo 25 d. nutarta Varėnos rajone vietoj Čepkelių raisto botaninio-zoologinio draustinio įsteigti 8453 ha ploto Čepkelių rezervatą.

Per 33 metus rezervato plotas išaugo iki 11227 ha, jo reikšmę įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gamtininkai ir aplinkosaugininkai. 1993 metais Čepkelių valstybinis rezervatas priskirtas Ramsaro konvencijos saugomoms tarptautiniu mastu itin vertingoms pelkėms. Rezervatas yra ir svarbi Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo „Natūra 2000“ teritorija, skirta Europos mastu saugomoms rūšims ir buveinėms išsaugoti.

Čepkelių rezervato direkcijoje, esančioje Marcinkonių kaime, įrengtas lankytojų centras su gamtine ekspozicija.

Lankytojų centras kviečia apsilankyti visus norinčius geriau susipažinti su Čepkeliais, jų teritorijoje saugomomis vertybėmis. Apžiūrėjus ekspoziciją, lankytojams siūloma tęsti kelionę toliau – už 5 km nuo direkcijos, raisto pakraštyje įrengtame mokomajame take.

Gamtiniai rezervatai stengiasi išsaugoti kiek įmanoma natūralesnį, mažiau sutrikdytą gamtos ritmą, dėl to lankytis rezervate leidžiama tik lydint direkcijos darbuotojui arba gavus raštišką leidimą.

Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.









„Su artėjančiomis šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais! Teatskraidina Jums 2016-ieji sparnus drąsioms idėjoms ir siekiams, sėkmę kasdieniuose darbuose“

Su artėjančiomis šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais



Varėna , žuvų kibimo prognozė

Prašom paremti

www.varena.info

SMS žinute
AČIŪ



Rating for varena.info

   Renginiai
Rugpjūtis 2019
P A T K P Š S
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  
   Remėjai








Reklama


   Apklausa
Labiausiai laukiu?

Pavasario.

Vasaros Olimpiados.

Vasaros.

Daug sniego.