Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   Jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra niekur!                   
    Titulinis       ·       Naujienos       ·       Forumas       ·       Skelbimai       ·       Blogai       ·       Foto galerija       ·       Kontaktai 2017 m. Rugpjūčio 22 d. 02:51


   Navigacija
Apie
Verslas
Turistams
Pramogos
Nuorodos
   Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo
   Video
Varėnos video naujienos

   Vardadienį švenčia
   Naujausi blogai
Laboratorijos kronikos. Vaikystė
Laboratorijos kronikos. Po ketverių metų
Laboratorijos kronikos. Deratizacija
   Naujausi foto albumai
2012 metų Spiningavimo varžybos Glūko ežere
YAGA festivalio lankytojai mokėsi tapybos ant vandens
Glūko aukšlė 2011







Domenų registravimas


Hostingas Serveriai.lt


Profesionalus Hostingas.lt


Dedikuoti.lt serveriai


Sertifikatai.lt SSL


VI DALIOS TAMULEVIČIŪTĖS PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIS

Varėna

VI-ojo Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio, skirto režisierės 75-osioms gimimo metinėms paminėti,
SPEKTAKLIŲ ANONSAI
2015 m. rugsėjo 30 – spalio 26 d.

Rugsėjo 30 d.
FESTIVALIO ATIDARYMAS
13 val. –13.45 val. D. Tamulevičiūtės kapo lankymas Senosios Varėnos kapinėse (individualiai).
14 val. Šv. mišios ir meninė programa režisierei atminti Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.
17 val. Varėnos kultūros centre:
2015 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigtos Dalios Tamulevičiūtės premijos įteikimas.
2014 m. D. Tamulevičiūtės premijos laureato, Apeirono teatro, spektaklis „Tyla kiaušinyje“ (režisierė Eglė Kazickaitė).

Spalio 1 d. 18 val.
Apeirono teatro spektaklis „Ištikimieji“

Režisierė ir pjesės autorė: Greta Kazlauskaitė
Vaidina: Paulius Pinigis, Kristina Švenčionytė

Spektaklio veikėjai - du individai, pasirinkę vienatvę. Atsiribojęs nuo socialinio bendravimo jaunas, nepripažintas rašytojas bando sukurti genialų kūrinį - "epą, šlovinantį jo praeitį". Uždaroje pagrindinio veikėjo aplinkoje sukasi tik ateities vizijomis gyvenanti, jį mylinti moteris. Šie veikėjai išgyvena dramatišką meilės trikampį. Jų gyvenimas realybėje, čia ir dabar, tėra tyla ir egzistencinis liūdesys, bet savo iliuzijose jie patiria pilnatvę. Spektaklyje keliami klausimai: kas yra kūryba? Kokia yra jos kaina? Ar ji apskritai egzistuoja? Kieno vertė žmogaus egzistencijoje yra didesnė - realaus gyvenimo ar pačios gyvybės, kad ir kokioje realybėje ji egzistuotų?
Apie spektaklio trukmę: sceninis laikas atitinka žiūrovo laiką, vadinasi, laiko yra tiek, kiek jo iš tikrųjų reikia. Spektaklis kamerinis.
Kaina 6 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 4 €)

Spalio 2 d. 18 val.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Kankinys“
Pagal Mariaus von Mayenburgo pjesę.
Spektaklio režisierius: Oskaras Koršunovas
Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Lauryna Liepaitė
Kompozitorius: Gintaras Sodeika
Šviesų dailininkas: Vilius Vilutis
Režisieriaus asistentė: Regina Garuolytė
Vaidina: Pagrindinį veikėją Benjaminą vaidins Oskaro Koršunovo studentas Kęstutis Cicėnas, biologijos mokytoją Eriką Rot – LNDT aktorė Monika Vaičiulytė. Spektaklyje taip pat vaidina LNDT trupės aktoriai: Algirdas Dainavičius, Marius Repšys, Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Bučius, Nelė Savičenko, Jolanta Dapkūnaitė ir du Oskaro Koršunovo studentai: neseniai Romeo vaidmenį atnaujintame spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ sukūręs Laurynas Jurgelis bei Inga Šepetkaitė.

„Kankinio“ centre – paauglys Benjaminas, kurį augina vieniša motina. Pradėjęs skaityti Bibliją, moksleivis čia ne tik randa visus atsakymus į jam rūpimus klausimus – Šventąjį Raštą jis paverčia aplinkinių kankinimo priemone, nes manosi vienintelis žinąs, kas gerai, o kas blogai. Į motinos ir mokytojų pastabas jis atsakinėja žodžiais iš evangelijų, o menkas mokykloje dėstančio pastoriaus autoritetas ir keista mokyklos direktoriaus pozicija konflikto neišsprendžia. Benjaminui iššūkį meta tik jo biologijos mokytoja. Pati pradėjusi gilintis į Bibliją, ji sulaukia žiauraus mokinio keršto... Prasideda mokytojos ir mokinio karas.
Pastaraisiais metais „Kankinys“ statomas įvairiuose Europos teatruose. Ši pjesė yra kaip laiko ženklas, bylojantis apie mažas mūsų dienų apokalipses.
Spektaklio „Kankinys“ premjera LNDT Mažojoje salėje – 2015 m. kovo 6 d.
Spektaklio trukmė: 1 val. 45 min. (vienos dalies)
Kaina 8 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 6 €)

Spalio 3 d. 18 val.
Keistuolių teatro premjera „VARNAS“
Carlo Gozzi komedija dell‘arte.
VARDAS: „Varnas“
POVARDIS: Carlo Gozzi commedia dell‘arte
KILMĖ: Venecija, Italija
GIMIMO METAI: 2015 balandžio 13 d.
GIMIMO VIETA: Keistuolių teatras, Didžioji scena
IŠSILAVINIMAS: Visi kūrėjai, išskyrus dailininkę Ramunę Skrebūnaitę, baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ( mat ji baigė Vilniaus dailės akademiją), Carlo Gozzi aukštojo, tokį, kokį įsivaizduojame šiandien, gal ir nebaigė, bet nepaneigsi, iš prigimties buvo genijus.
DARBO PATIRTIS:
2000-2010 m. Keistuolių teatre Carlo Gozzi „Karalius Elnias" (rež. Aidas Giniotis)
2006-2014 m. Šiaulių dramos teatre Carlo Gozzi „Princesė Turandot" (rež. Aidas Giniotis)
2013-dabar Teatro laboratorijoje „Atviras ratas" Carlo Gozzi „Meilė trims apelsinams" (rež. Aidas Giniotis)
KALBOS: italų išversta į lietuvių
ASMENINĖS SAVYBĖS: teatrališkas, muzikalus, mistiškas, stebinantis, linkęs improvizuoti, intriguojantis, šiek tiek bauginantis, pasiaukojantis, tragikomiškas.
HOBIAI: Teatras, muzika, magija, prietarai, pranašystės, pasakos suaugusiems, kaukės, italų literatūra.
KELIAIS SAKINIAIS APIE SAVE: „Ši teatrinė pasaka, kurią radau neapoliečių rinkinyje „Il cunto degli cunti", perrašyta pagal senosios tragedijos formą, įtraukiant mano linksmas, talentingas kaukes, kurias norėjau išsaugoti žmonių, susirgusių melancholija, labui, padarė didžiulį stebuklą. Žiūrovai verkė ir juokėsi man panorėjus, miniomis ėjo žiūrėti šios pasakos spektaklių, tarsi tai būtų ne prasimanymas, o tikriausia tiesa." (Carlo Gozzi)
KITA:
Režisierius: Aidas Giniotis
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Ramunė Skrebūnaitė
Scenoje: Dalius Skamarakas, Judita Urnikytė, Vaidotas Žitkus, Mantas Zemleckas, Benita Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Justas Tertelis, Jonas Šarkus ir kiti.
Trukmė: 2 val. 30 min (su pertrauka)
Kaina 8,69 €; 7,24 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems taikoma 20 % nuolaida)

Spalio 4 d. Knygos teatro spektaklis „Prabangos“
Pagal J. Savickio noveles.
Režisierius: Alius Veverskis
Aktoriai: Redita Dominaitytė, Eimutis Kvoščiauskas ir Virginija Kuklytė.

Teatro kūrybinė grupė nusprendė ateinančius metus paskirti gastrolėms po Lietuvą, aplankant brangias vietas, kur gimė, augo, baigė mokyklą. Spektaklis „Prabangos“ – tarsi dovana tiems regionams, kurių nepasiekia miesto kultūra, atvežant iškiliausius žmones, kurie augo ir brendo tose erdvėse, susiformavo kaip asmenybės ir tapo žinomais žmonėmis.
Teatro vadovės Reditos Dominaitytės komentaras: „Esame paskendę buityje, stokojame dėmesio ir laiko savo brangiausiems žmonėms – tėvams, giminaičiams, buvusiems klasės ir kiemo draugams, pedagogams. Supratome, kad prasmingesnės dovanos, kaip spektaklis, negalime Jiems padovanoti. Tai prabėgusių metų kūrybinis lobis“.
Belieka priminti, jog 2015 m. yra 125-osios Jurgio Savickio gimimo metinės. „Knygos teatro“ spektaklis „Prabangos“ 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo pristatytas Vilniaus miesto rotušėje. Spektaklis „Prabangos“ yra pastatytas pagal Jurgio Savickio noveles „Palikimas“, „Ponia Janina Sudocholskienė“ ir „Prabangos“. „Knygos teatro“ kūrybinė komanda siekdama išsaugoti šį kultūrinį palikimą, viešinti rašytojo ir nusipelniusio Lietuvai literato vardą, nusprendė spektaklį parodyti plačiajai visuomenės daliai ir vežti spektaklį į Lietuvos regionus.
Trukmė: 1 val. 20 min.
Kaina 8 €
(senjorams 6 €; moksleiviams 5 €)

Spalio 5 d. 15 val.
Naisių vasaros teatro spektaklis „Locna laimė. Žemaitė“
Pagal Žemaitės biografiją ir kūrybą.

Spektaklio režisierė ir inscenizacijos autorė: Regina Steponavičiūtė
Scenografija ir kostiumų dailininkas: Galius Kličius
Kompozitorius: Paulius Jasiūnas
Tekstų atranka: Modesta Jurgaitytė
Judesys: Vesta Grabštaitė
Šviesų dailininkas: Laimonas Kačiušis
Vaidina: Paulius Budrys, Gintarė Daniusevičiūtė, Elida Dubinskytė-Šimaitė, Orinta Jazdauskaitė, Arūnas Jokubauskas, Birutė Kaktytė, Vaida Kavaliauskaitė, Karolis Liaučius, Tomas Montvila, Remigijus Pelenis, Valdas Vaitiškis, Gerda Vilimaitė.

Tai dviejų dalių spektaklis, pastatytas remiantis Žemaitės biografija ir kūryba. Dviejų dalių spektaklis, remiantis Žemaitės biografija ir kūryba. Jungiami apsakymų ciklo ,,Laimė nutekėjo“ fragmentai, rašytojos laiškai, biografijos faktai ir liudininkų prisiminimai
Trukmė: 3 val. (su pertrauka)
Dovana rajono mokytojams.

Spalio 6 d. 18 val.
Artūro Areimos ir O. Koršunovo/Vilniaus miesto teatro premjera „Po ledu“
Pagal F. Richterį.
Režisierius: Artūras Areima
Kompozitorius: Artūras Bumšteinas
Kostiumų dailininkė: Monika Gurskytė
Vaidina: Rokas Petrauskas, Dovydas Stončius, Tomas Rinkūnas
Pjesės autorius Falkas Richteris – vienas svarbiausių savo kartos teatro rašytojų Vokietijoje, jo kūryba žinoma ir vertinama visoje Europoje. Savo pjesėse jis analizuoja fizinę ir psichinę individo būklę bei bendrą politinę situaciją šiuolaikinėje Vakarų kultūroje. F. Richteris rašo apie ekonominio pasaulio elitą, jam priklausančių žmonių mąstymo ir veiklos būdą, šių žmonių veiklos pasekmes. Jam rūpi efektyvumo ir ekonominio augimo ideologijos, jų įtaka paprastų žmonių gyvenimui. F. Richterio tekstai yra išgyventi ir apmąstyti, veikia kaip realybė ir kinas tuo pačiu metu, gali būti laikomi ir politika, ir poezija. Kurdamas pjesę dramaturgas naudojosi apie 100 valandų dokumentine medžiaga, stebėdamas veikiančius verslo konsultantus.
„Po ledu“ vaizduojamo pasaulio centras – konferencijų salė. Čia nėra meilės, visiems rūpi tik produktyvumas. Pagrindinis veikėjas, verslo konsultantas Paulius Niekas, visada jaučiasi kitų spaudžiamas. Šeimos ir kolegų lūkesčiai P. Nieką nuolat verčia jaustis lyg spąstuose. Žingsnis po žingsnio pjesėje išklojamas P. Nieko gyvenimas, kuriame jo darbovietė yra svarbiausia, o asmeninė tapatybė nyksta, nes P. Nieko nuolat reikalaujama būti efektyviu ir prisitaikyti. Ar tokiomis sąlygomis įmanoma pusiausvyra tarp asmenybės ir organizacijos / visuomenės poreikių?
Artūras Areima: „Vakarietiškos kultūros žmonės sugeba labai gerai veikti savo profesinėje srityje, bet patekę į neįprastą kasdienę situaciją gali visiškai pasimesti. Žmonės siaurėja ir mechaniškėja, pamiršta paprastus, bendražmogiškus dalykus. Profesija pasiglemžia jų gyvenimą. Kai kurie nori kažką pakeisti, bet bijo prarasti tai ką jau turi. Juk jei šiandien nesi turtingas, nesi perspektyvus, vadinasi esi niekas. Dėl darbo ir karjeros žmonės pamiršta savo vaikystės svajones, ir, užuot sekę savo polinkius, jie kuria planus ir pagal juos gyvena – daro tai, ką reikia. Taip jie pasiklysta savo paties gyvenime ir bando susivokti. Įdomu, ar taip nutikus žmogus dar gali suspėti savo gyvenime kažką pakeisti“. Premjera 2015 m. rugsėjo 12 d.
Kaina 10 €
(moksleiviams, studentams 7 €)

Spalio 7 d. 18 val.
Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Man netinka tavo kostiumas“
Pagal Mindaugo Nastaravičiaus pjesę.
Dramaturgas: Mindaugas Nastaravičius
Režisierius: Valentinas Masalskis
Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė
Scenografė: Renata Valčik
Video režisierius: Marius Kunigėnas
Vaidina: Valerijus Jevsejevas, Laima Akstinaitė, Vaidotas Bačianskas, Justina Burakaitė, Laimonas Dirškus, Margarita Intaitė, Neringa Krunglevičiūtė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Evelina Lozdovskaja, Simonas Lunevičius, Karolina Kontenytė, Pranciškus Megelinskas, Agnė Muralytė, Elena Ozarinskaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Živilė Subačiūtė, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Raminta Šniaukštaitė, Kristina Švenčionytė, Asta Zacharovaitė, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.
„Man netinka tavo kostiumas“ – vienos dalies tragikomiška drama apie laidotuves, kuriose svarbiau ne kas ir ką, o kaip ir kodėl laidoja. Dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesė nukelia į laidojimo namų poilsio kambarį, ieškodama ryšio tarp gyvųjų ir mirusių, atminties ir dabarties, tragizmo ir komizmo.
Pasak režisieriaus Valentino Masalskio, į tėvo ir sūnaus santykių problemą atsisukantis spektaklis iš kitų Klaipėdos jaunimo teatro pastatymų pirmiausia išsiskiria savo forma.
„Pati medžiaga, labiau primenanti ne grynąjį absurdą, o postmodernų absurdo žaidimą, skatino ilgai ieškoti tinkamos formos ir nuotaikos, galvoti apie žiūrovo funkciją, kuri šiame spektaklyje nėra įprasta“, – sako V. Masalskis.
Jo teigimu, spektaklį galima pavadinti Klaipėdos jaunimo teatre dirbančių kūrėjų kelionės stotele, leidžiančia įvertinti teatro veidą ir atskleidžiančia šiandieninius jo ieškojimus.
„Esame trupė, kuriai svarbi kiekvieno jos nario kelionė, kūrybiniai atradimai. Mums rūpi, kaip ir kodėl keičiasi M. Nastaravičiaus dramaturgija, ką savito ir naujo žvilgsnyje į sceną atranda scenografė Renata Valčik. Be to, pirmą kartą dramos spektaklyje taip aktyviai dalyvauja kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, prieš tai labiau dirbusi su muzikos ir judesio spektakliais, o dabar specialiai šiam parašiusi septynias giesmes. Galiausiai, prie šio pastatymo prisijungė ir įdomi kino kūrėjų komanda su režisieriumi Mariumi Kunigėnu priešaky bei didelę patirtį turintis aktorius Valerijus Jevsejevas. Visa tai suteikia vilties, kad ši mūsų teatro stotelė – įdomi, netikėta ir verčianti judėti toliau“
Trukmė: 1val. 20min
Kaina 9; 7 € (studentams, senjorams 20 % nuolaida)


Spalio 8 d. 18 val.
Alytaus miesto teatro spektaklis „Spąstai“
2 dalių spektaklis pagal Antono Čechovo vienaveiksmes komedijas „Piršlybos“, „Meška“, ir „Jubiliejus“.

Režisierė: Loreta Liausaitė
Kompozitorius: Eugenijus Kanevičius
Dailininkas: Artūras Šimonis
Vaidmenys ir atlikėjai: Stepanas Stepanovičius Čiubukovas – Vidas Vaškius
Natalja Stepanovna, jo duktė – Erika Jasinskaitė, Rasa Grigutytė
Ivanas Vasiljevičius Lomovas, labai įtarus kaimynas – Tomas KunčinasJelena Ivanovna Popova, našlelė su duobutėmis skruostuose – Inesa Pilvelytė
Gregorijus Stepanovičius Smirnovas – Jonas Gaižauskas
Luka, Popovos liokajus – Eugenijus RakauskasAndrejus Andrejevičius Šipučinas, N savitarpinio kredito draugijos valdybos pirmininkas – Eugenijus Rakauskas
Tatjana Aleksejevna, jo žmona – Eglė Juškaitė
Kuzma Nikolajevičius Chirinas, banko buhalteris – Vidas Vaškius
Nastasja Fiodorovna Merčiutkina – Ona Gudaitytė
Spektaklio nuotraukos – Vytauto Stanionio

Žymaus rusų rašytojo Antono Čechovo personažai aistringai įsimyli, trokšta garbės, pykstasi dėl turto, pakliūna į komiškų arba dramatiškų situacijų pinkles. Našlei, gedinčiai savo vyro, likimas iškrečia pokštą: įsiveržęs į jos vienatvę „skolų išmušinėtojas”, ją aistringai įsimyli ir ginklai nukreipti vienas į kitą virsta amūro strėlėmis („Meška”). Apskaičiavęs visus būsimos nuotakos privalumus, ilgai svarstęs ir svajojęs, kaimynas nusprendžia pasipiršti. Bet išrinktosios pasisakymas apie žemės rėželį, tą niekinį žemės lopinėlį, griauna visus planus apie būsimą šeimyninę laimę („Piršlybos” ). O banko valdytojas iškilmingo jubiliejaus dieną praranda ne tik reputaciją, bet ir minties aiškumą… („Jubiliejus”) Humoru persmelktos komedijos kviečia atidžiau ir su atjauta pažvelgti į žmogų, kuriame pasak Antono Čechovo „viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys“. Šiuolaikinėje A. Čechovo komedijų interpretacijoje, žiūrovai atpažins tragikomišką mūsų dienų tikrovę.
Trukmė: 2 val. 15 min. (su pertrauka)
Kaina 10; 8; 6 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems taikoma 50 % nuolaida)


Spalio 9 d. 11 val.
Kauno valstybinis lėlių teatro spektaklis vaikams (nuo 5m.)
„Ąžuolo vaikas“
Pagal V. Petkevičiaus pasaką.
Autorė: Daiva Čepauskaitė
Režisierius: Olegas Žiugžda
Dailininkė: Lesia Lučko
Kompozitorė: Giedrė Dabulskienė
Vaizdo projekcijų autorius: Danielius Žiugžda

Pjesė sukurta pagal populiarų rašytojo V. Petkevičiaus kūrinį „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“. Parašyta prieš 50 metų, išversta į 8 kalbas, ši pasaka ištisus dešimtmečius neužleidžia pirmaujančių pozicijų skaitomiausių knygų sąraše ir yra įtraukta į literatūros mokymo programą.
Pagrindinis spektaklio personažas - Girių valdovo Ąžuolo sūnus Giliukas, auga galingo tėvo lepinamas, Varlių šeimyną po Ąžuolu erzindamas, paukščiams išdaigas krėsdamas, silpnesnius už save skriausdamas. Jokių išmintingų pamokymų jis girdėti nenori, mokytis nesirengia, tačiau sumanymų turi didžių... Ketina būti karo korespondentu! Ieškodamas nuotykių, Gilė patiria daug pavojų, įgauna išminties ir išmoksta nuoširdžiai draugauti.
Atsižvelgdami į šių dienų kontekstą, iš gausių knygos herojų nuotykių dramaturgė D. Čepauskaitė ir režisierius O. Žiugžda pasirinko vieną pagrindinių - karo įvykių liniją. Spektaklio kūrėjai mažiesiems žiūrovams suprantama kalba gvildens atsakomybės už savo poelgius, santarvės su pasauliu, žmogiškojo orumo temas. Tačiau rimtos ir aktualios temos „įvilktos“ į žaismingą teatro rūbą – scenoje žiūrovų laukia charakteringos didžiaakės lėlės, šmaikštūs personažų tekstai ir nuotaikingos dainelės. Premjera 2015 m. gegužės 2 d.
Trukmė: 45 min.
Kaina 2.90 €
(grupėms nuo 25 žmonių 2.30 €)

Spalio 10 d. 18 val.
Panevėžio J. Miltinio dramos teatro spektakliai
Pagal A. Čechovo pjesę „ROTŠILDO SMUIKAS“ (rež. Marius Cemnickas) ir pagal M. Meterlinko mistinę dramą „NEKVIESTOJI“ (rež. Marius Meilūnas).

Žiūrovų laukia susitikimas su dviejų kartų aktoriais – legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokiniu Romualdu Urviniu, aktorystei paskyrusiu 60 gyvenimo metų, ir karjerą tik pradedančiais teatro artistais – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos specialybės diplomantais.
„Rotšildo smuikas” – vienos dalies spektaklis apie giluminius dvasinius išgyvenimus, kurie apvalo nuo kasdienybės apnašų, sulėtina gyvenimo tempą, padeda susikaupti ir išgirsti. Pirmuoju smuiku čia groja aktoriaus talentas.
Pagrindinis vaidmuo pjesėje - tarsi specialiai sukurtas scenos grandui Romualdui URVINIUI. Aktorius pats parengė pjesės inscenizaciją ir su dideliu dvasiniu pakilumu sukūrė pagrindinį vaidmenį, - teigia spektaklio režisierius Marius CEMNICKAS.
„Jakovo vaidmuo – tai išpažintis pačiam sau. Tai širdgėla dėl gyvenimo praradimų, nusivylimų, netekčių. Dėl žmonių santykių, kurie galėjo susiklostyti ir kitaip. Gyvenime tokią išpažintį sau dažnai užmirštame ir būna be galo skaudu, kai atgailos jausmas aplanko pavėluotai. Jakovo vaidmuo – mano širdies vaidmuo”, - prisipažįsta R.Urvinis, sukūręs apie pusantro šimto vaidmenų ir priklausantis tai aktorių kartai, kuri visą savo gyvenimą susiejo su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatru.
Šalia patyrusio scenos profesionalo pjesėje vaidina jaunosios teatro kartos aktorius – Jonas ČEPULIS. Jauna prigimtis, aukštaitiškas šmaikštumas ir spontaniškumas, sudėtas į Autoriaus vaidmenį, atsveria senojo Jakovo liūdesį dėl prabėgusio gyvenimo ir padarytų klaidų. Aktorių duetas atskleidžia dviejų kartų - jaunosios ir senosios – požiūrį į gyvenimą.
Spektaklio trukmė – viena valanda.

Mistinė drama „Nekviestoji” nukels žiūrovus į viduramžių pilį.
Kartu su Nobelio premijos laureato Moriso Meterlinko herojais pakvies žiūrovus leistis paslaptingais, nuojautų prisodrintais dramos labirintais.
Simbolizmo genijumi vadinamas belgų dramaturgas M.Meterlinkas dramoje atveria temas, kurias žmonės linkę apeiti tylomis. Spektaklis reikalauja iš aktorių begalinio atsidavimo, vaidybos subtilumo ir tikrumo.
„Tikimės, kad žiūrovai susimąstys, kokia plona riba skiria Gyvenimą ir Mirtį, patikės M. Meterlinku taip, kaip mes juo patikėjom, - kaip išminčiumi, kaip dramaturgijos švyturiu, pripažinta žvaigžde, - sako jauniausieji Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai – Andrius GAUČAS, Šarūnas JANUŠKEVIČIUS, Povilas ADOMAITIS, Justina NEMANYTĖ, Goda SIMONAITYTĖ, Akvilė VITKŪNAITĖ ir Agnė SIRGĖDAITĖ, pasiryžę išvesti žiūrovus iš komforto zonos.
„Gal susitikimas spektaklyje su tuo, apie ką paprastai nekalbame, išvaduos iš baimės mąstyti apie gyvenimo trapumą, paskatins kalbėtis su artimaisiais, kol mums dar leista. Galbūt paskatins gyventi drąsiai, semiant gyvenimą ligi dugno... Būsime laimingi, radę tokį žiūrovą“, - viliasi aktorių bendrakursis ir jų režisierius Marius MEILŪNAS.
Spektaklio trukmė – viena valanda.
Pertrauka tarp abiejų spektaklių – 30 min.
Kaina 9 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 6 €)

Spalio 12 d. 18 val.
Kauno mažojo teatro premjera „Bestuburiada“
Pagal Ingrid Lausund
Režisierius: Darius Rabašauskas
Dailininkė: Laura Luišaitytė
Kompozitorius: Jonas Jurkūnas
Aktoriai: Gabrielė Aničaitė, Simona Bladženauskaitė, Gintautas Bejeris,
Aleksandras Kleinas, Jonas Baranauskas
Žanras: Komiška drama

Bestuburiai – chordos ir stuburo neturintys gyvūnai.
Bestuburiai paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje.
Bestuburiai sudaro 96% visų gyvūnų rūšių.

Penki tarnautojai prie šefo kabineto durų. Laukiantys savo eilės, repetuojantys kalbas, skaičiuojantys žingsnius iki šefo stalo ir iš paskutiniųjų besistengiantys sugniuždyti kolegas. Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Vienas pjesės veikėjų sako: „Aišku, kad tai – ilga istorija. Tai užsitęs. Galbūt net kelis metus. O gal net ir visą gyvenimą.“ Jie pasiruošę viskam, jie pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, jie gali viską ištverti. Jų pastangos graudžiai juokingos, jie seniai jau pamiršo tikrąjį savo laukimo tikslą bei prasmę, bet tiki, kad vieną dieną didelis stebuklas pagaliau pakeis jų mažus gyvenimus. „Bestuburiada“ – pjesė ne tik apie laukimą prie viršininko durų. Tai pjesė apie visų mūsų kasdienį laukimą, kasdienę kovą už save, apie kasdienį tikėjimą savo sėkme ir galų gale – apie tos sėkmės skonį ir kainą. Bestuburiada“ atveria kitą, „nefasadinę“ sėkmės istorijų, sėkmingai susiklosčiusių karjerų pusę, analizuojamas šiandieninės asmenybės vidinis pasaulis, jausmai ir tikrieji sielos poreikiai, troškimas išsaugoti savas vertybes, maištas prieš žiniasklaidos, TV, pop kultūros formuojamą vartotojišką požiūrį į "sėkmės istoriją". Spektaklyje šios problemos atsiveria graudžiai komiškose personažų istorijose. Premjera 2015 m. rugsėjo mėn.
Trukmė: 1 val. 30 min.
Kaina 7,50 ; 6 €


Spalio 13 d. 18 val.
Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „8 mylinčios moterys“
Režisierius: Balys Latėnas
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Marta Vosyliūtė
Kompozitorius: Giedrius Puskunigis
Judesio kompozicijų autorius: Paulius Tamolė
Šviesų dailininkas: Gintautas Urba
Režisieriaus padėjėjas: Lukas Petrauskas
Dailininkas - butaforas: Simonas Dūda
Vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė, Gabrielė Malinauskaitė, Rūta Žibaitytė.

„Aštuonios moterys“ – šeštajame dešimtmetyje parašytas kūrinys, jo autoriui pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų parašyta pjesė dažnai įvardijama kaip detektyvinė komedija, o garsus prancūzų režisierius Francois Ozonas 2002 metų filme sugebėjo ją paversti nuotaikingu miuziklu ir susišluoti gausybę apdovanojimų.
Aktorius ir režisierius Balys Latėnas savo spektaklyje vengia bet kokių sąsajų su garsiuoju filmu ir nenori prisirišti prie detektyvinės komedijos žanro. Jis stengiasi naujai pažvelgti į patį kūrinį, remdamasis ne tiek siužetu, kiek per jį atskleidžiamomis skirtingų moterų istorijomis, jų jausmais ir išgyvenimais. Be to, žada kitokią istorijos pabaigą, nei siūlė dramaturgas.
„Be abejonės komiškų situacijų čia apstu, bet jos nesudaro viso kūrinio esmės“, – sako režisierius ir prisipažįsta, jog pirmąkart perskaitęs pjesę neliko ja sužavėtas dėl pernelyg štampuotos ir nuspėjamos jos struktūros. Visgi dar kartą paimti pjesę į rankas prireikė tuomet, kai režisierius ieškojo medžiagos darbui su aktorinio kurso studentėmis Vilniaus kolegijoje. „Kai tekstai pradėjo skambėti aktorių lūpose, pamačiau, kad tai toli gražu nėra tik banalus vodevilis. Tose moteryse išryškėja visa pjesės esmė, jos gylis. Ne pati istorija, o moterys čia svarbiausios“, – sako režisierius, kuriam Jaunimo teatras pasiūlė ilgai archyvuose laikytą kūrinį.

Pjesėje veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kuriuose prieš Kalėdas susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena moterų – uošvienė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės – turėjo pakankamai svarią priežastį su juo susidoroti, bet tuo pačiu pasirūpino ir labai protingu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Moterys pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs moterų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos. Premjera 2015 m. vasario 13 d.
Trukmė: 2 val. 20 min. (su pertrauka)
Kaina 9; 8 €

Spalio 14 d. 18 val.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Dibukas“
Simono Anskio pjesės motyvais.

Režisierius: Raimundas Banionis
Dailininkas: Sergėjus Bocullo
Kostiumų dailininkė: Daiva Petrulytė
Kompozitorius: Faustas Latėnas
Choreografija: Vesta Grabštaitė
Vaizdo projekcijų autorius: Mindaugas Daugėla
Iš rusų kalbos vertė Virginija Žukauskienė

Vaidina: Chonenas – Anicetas Gendvilas, Aurimas Žvinys
Senderis – Sigitas Jakubauskas
Lėja – Inga Jarkova, Agnė Kiškytė
Enochas – Vladas Baranauskas, Rolandas Dovydaitis
Frada – Lina Bocytė
1-asis senukas – Eduardas Pauliukonis
2-asis senukas – Juozas Bindokas
Moteris – Nomeda Bėčiūtė
Mergaitė – Dominyka Stankutė (teatro bendradarbė)
Rabi Elchanas – Antanas Venckus
Dailininkas – Aurimas Pintulis

Mistinė muzikinė drama „Dibukas“ – spektaklis-sakmė, paremta žydų tautosaka, mistika ir giliu psichologiškumu. Turtingas pirklys nori ištekinti savo dukterį Lėją už pasiturinčio ir išvaizdaus jaunuolio, nepaisydamas merginos jausmų dingusiam mylimajam ir jaunystės draugui duoto pažado, kad jų vaikai susituoks. Mylimasis Chonenas į miestą netikėtai grįžta vestuvių išvakarėse, įvaldęs mistines Kabalos galias. Visus planus apverčia mįslinga jaunuolio mirtis ir dar paslaptingesnis Lėjos negalavimas. Dvi mylimųjų sielos apsigyvena viename kūne, kad galėtų būti kartu amžinai. Tėvas susirūpina, kokia liga įsimetė į dukters kūną, ir kreipiasi pagalbos į rabiną. Amžinas klausimas: meilė – tai dovana, liga ar apsėdimas?

Žydų folklore dibuku vadinama „nuoga siela“, kuri, palikusi mirusiojo kūną, neiškeliauja į aną pasaulį, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną ir sielą. Tokią esybę, priklausančią dviem pasauliams, dibuką, išvaryti gali tik rabino egzorcizmas. Iš tiesų autentiškas liaudies legendos tekstas neegzistuoja. Padavimai apie dibuką nuo XVI a. plito tarp Vidurio ir Rytų Europos žydų. Juos išpopuliarino, beje, Vilniuje 1916 m. Simono Anskio (Šlomo Zeinvelio Rappoporto) jidiš kalba parašyta pjesė „Dibukas“. Autorius ją parašė po 1914 m. etnografinės kelionės po chasidų gyvenamas vietoves Vakarų Ukrainoje, kur domėjosi turtinga liaudies tautosaka, gražiomis sakmėmis, mistinėmis Kabalos mįslėmis. Pjesėje atkurti chasidų papročiai ir religinės apeigos patraukė ne vieną kūrėją. Pjesė 1920 m. buvo pastatyta Vilniaus dramos teatre, metais vėliau – Niujorke, 1922 m. Maskvoje, žydų teatre-studijoje „Habima“, itin sėkmingai ją režisavo Jevgenijus Vachtangovas. Drama įgijo tarptautinę šlovę: buvo ne vieną kartą ekranizuota, statoma teatre ir televizijoje, pagal ją sukurta daug muzikos kūrinių, baletas ir opera. 1937 m. ji tapo vieno geriausių lenkų prieškario filmo pagrindu. Jau mūsų laikais ją teatre ir televizijoje interpretavo Andrzejus Wajda, Agnieszka Holland, Hanna Krall, Krzysztofas Warlikowskis. Įdomus sutapimas, kad kaip tik 2014 m. (taip pačiais metais, kaip ir Šiaulių dramos teatras) pjesę „Dibukas“ pastatė ir žydų išeivijos „Gešerio“ teatras Tel Avive (Izraelis). Dibukas kūrėjams buvo pretekstas susimąstyti apie žmogaus ribas, mirties ir meilės galią. Premjera – 2014 m. rugsėjo 21 d.
Trukmė: 2 val. 30 min. (su pertrauka)
Kaina 9; 7 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 5 €)


Spalio 15 d. 18 val.
Lietuvos rusų dramos teatro premjera Ivan Vyrypajev „DREAMWORKS“
Režisierius: Georgij Surkov
Dailininkė: Dacė Sloka (Latvija)
Kostiumų dailininkė: Marika Džulė (Latvija)
Kompozitorius: Arman Guščian (Rusija)

Spektaklis yra skirtas brandaus amžiaus žiūrovams, jaučiantiems žmonių tarpusavio psichologinio sambūvio problemų sprendimo būtinybę.
„DreamWorks“ – tai populiarios JAV kino kompanijos, gaminančios kino filmus ir televizijos programas, pavadinimas, pažįstamas daugeliui žiūrovų. Tačiau ši populiaraus šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesė nėra televizijos serialas. Pjesės veikėjai – pusamžiai amerikiečiai – Deividas, Merilė, Tedis, Frenkas, Salė, Betė ir kt. – šneka iš scenos lyg ir ta pačia ypatinga televizinio vertimo iš anglų kalba, prie kurios skambesio jau seniai pripratę mūsų televizijos žiūrovai. Tačiau šįsyk tai nėra vertimas. Tokiu būdu autorius drauge su režisieriumi siekia panardinti žiūrovus į įsivaizduojamą svajonių, regėjimų ir godų kosmosą, kuriame taip mėgsta gyvuoti šiuolaikiniai užsieninių televizijos serialų aistruoliai. Mirtis ir gyvybė, svajos ir realybė, tikros ir menamos aistros, slaptos ir akivaizdžios apgavystės – visa tai yra I. Vyrypajevo pjesės aplinkybės, artimos efemeriškam televizijos serialų pasauliui. Tačiau čia, teatre, aktorių dėka spektaklio personažai žiūrovų akivaizdoje sprendžia itin svarbias, dramatiškas, ir netgi tragiškas realias šiuolaikinių žmonių sambūvio problemas.
Spektaklio kūrėjai – jaunas latvių režisierius, Latvijos svarbiausio teatrinio apdovanojimo „Spēlmaņu Nakts“ laureatas Georgijus Surkovas.
Vaidina Lietuvos rusų dramos teatro trupės vidurinio amžiaus aktorių žvaigždynas.
Dviejų dalių psichologinė drama.

Kaina 10 €

Spalio 16 d. 11 val.
Teatro „LĖLĖ“ spektaklis vaikams „Spragtukas“.
Pagal E. T. A. Hoffmaną.

Scenarijaus autorius, režisierius ir dailininkas: Vitalijus Mazūras
Kompozitorius: Faustas Latėnas
Judesys: Sigita Mikalauskaitė
Vaidina: Indrė Liutkevičiūtė, Imantas Precas, Juozas Marcinkevičius, Asta Stankūnaitė, Dainius Tarutis, Karolis Algimantas Butvidas, Edita Zėčiūtė

Vokiečių romantiko Ernsto Teodoro Amadėjaus Hoffmano pasaka „Spragtukas ir pelių karalius“ – vaikų literatūros klasika, nuolat sugrįžtanti į Lietuvos teatrų scenas vis nauju pavidalu. Lėlių teatre ši pasaka yra tapusi kone chrestomatine kūrėjams medžiaga. Tai lėmė ne tik pasakos vaizdingumas, vaikų ir tėvų santykių problematika, bet ir kūrinyje tiesiogiai plėtojami lėlių teatro motyvai – atgyjančių žaislų ir lėlių įvaizdžiai.
Spektaklio režisierius ir dailininkas Vitalijus Mazūras „Spragtuką ir pelių karalių“ statė Vilniaus „Lėlės“, Panevėžio lėlių vežimo, Liepojos dramos teatruose. Pasak režisieriaus, „daugiasluoksniai pasakos prasminiai klodai, vaizdinga kūrinio autoriaus kalba ir vaikų kūrybiškumo temą akcentuojanti fabula suteikia teatro kūrėjui neaprėpiamos fantazijos galimybę. Todėl nenuostabu, kad Hoffmano pasaka vis išgyvena laiko išbandymus ir nuolat skatina gilintis į jau plėtotas temas, ieškoti naujų raiškos būdų. „Spragtuko ir pelių karaliaus“ pasaulis kupinas fantazijos, kūrybiškumo, jam scetimas natūralizmas – visa tai artima lėlių teatrui“.

E.T.A. Hoffmano pasaka talpina daugelį aktualių temų. Autorius teigia vaiko teisę gyventi savo vaizduotės pasaulyje, vaizduoja neribotos vaikiškos fantazijos grožį, vaikiško žaidimo prasmę, gilinasi į mergaičių ir berniukų psichologijos niuansus, galiausiai – plėtoja amžinos kovos tarp gėrio ir blogio temą. Režisierių pasakoje ypač domina sapno motyvas, todėl nenuostabu, kad pagrindinis spektaklio veiksmas vyksta... lovoje. Pastaroji transformuojasi į vis kitas formas ir nukelia žiūrovą į skirtingas erdves, vieną nuo kitos skiriamas tiek realybės, tiek fantazijos, tiek sapno barikadų. Aktoriai vaidina tiek su lėlėmis, tiek gyvame plane, o Mazūras, scenovaizdyje naudodamas Breigelio paveikslą, kurio fone veikia ir spektaklio personažai, kuria patį tikriausią „dailininko teatrą“, panardinantį į iracionalų, tačiau sąžine ir vertybėmis besivadovaujantį pasaulį, nuklotą švelniu Kalėdų sniego sluoksniu.
Trukmė: 1 val.
Kaina 3 €

Spalio 17 d. 18 val.
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“

Idėja, muzika, garso dizainas: Antanas Jasenka
Choreografija: Birutė Letukaitė
Kostiumai: Olesė Kekienė, Birutė Letukaitė
Šokėjai: Anna Karen Gonzalez Huesca (Meksika), Ema Nedobežkina, Francesco Dalmasso (Italija), Gintarė Marija Ščavinskaitė, Israel Ismael Infante Salazar (Meksika), Kyrie Oda (Japonija), Paulius Prievelis, Siri Elmqvist (Švedija).
Tekstai: ištraukos iš Leonido Donskio knygos „Verità Parallele“ („Paralelinės tikrovės“) ir George‘o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“.

Kasdienės jungties paieškos: su savimi, su kitu, su Dievu. Tačiau jungtys sutraukytos, perdarytos. Sumaitotas lytiškumas, vyro – moters santykis, vienas kitą pranokstantys -izmai bruka naujas tiesas ir skelbia naujų dievų erą. Erą, kurioje žmogaus vertę nustatome jau ne mes patys, o sistema, kurią mes arba atitinkame, arba ne. Esame matuojami centimetrais reiškiamomis apimtimis, prekiniais ženklais ar perkamąja galia. Sistemai patinka (uni)sex, (uni)tu ir (uni)jis, nes aš sunkiai paklūsta.
Spektaklis paremtas technologiniu išradimu Motus – belaidžiu prietaisu, verčiančiu šokėjo judesius į muziką. Erdvė aplink šokėją tampa tarsi bekontakčiu paviršiumi, drobe, leidžiančia šokėjui savo judesiais tapyti garsu. Technologija registruoja atlikėjo judesio duomenis, o gestų atpažinimo algoritmai jiems suteikia muzikinę reikšmę.
Technologija sukurta TZM Kūrybinėje Laboratorijoje, daugiau informacijos http://tzm.lt/motus.
TZM Kūrybinė Laboratorija – tai vieta, kurioje susitinka technokratai su menininkais, kur vyksta meno ir technologijų sintezė, kur gimsta nauji (iš)raiškos būdai, kur yra sukuriami prietaisai išprovokuojantys jausmus ir emocijas. Premjera: 2015-02-27
Trukmė: 50 min.
Kaina 7 €
(moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliems ir šokio profesionalams 5 €)


Spalio 18 d. 18 val.
Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Savižudis“
Pagal Nikolajaus Erdmano pjesę.
Adaptacijos autorius: Tomas Stirna
Režisierė: Gabrielė Tuminaitė
Dailininkė: Vilma Galeckaitė-Dabkienė
Kompozitorius: Giedrius Puskunigis
Vaidina: Semionas Semionovičius Podsekalnikovas –Daumantas Ciunis
Marija Lukjanovna Podsekalnikova, Jo Žmona – Indrė Patkauskaitė
Serafima Iljinična, Jos Motina – Agnė Šataitė
Aleksandras Petrovičius Kalabuškinas, Kaimynas – Tomas Rinkūnas
Aristarchas Dominikovičius Grand-Skubikas, Inteligentas – Tomas Stirna
Kleopatra Maksimovna, Romantikė – Agnė Kiškytė
Spekuliantas – Tomas Kliukas
Jaunuolis – Artūras Dubaka

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristato naujausią premjerą „Savižudis“. Spektaklį pagal dramatišką, šiurpiai juokingą dramaturgo Nikolajaus Erdmano pjesę sukūrė režisierė Gabrielė Tuminaitė.
1928 m. N. Erdmano parašytas “Savižudis” buvo labai sudėtingo likimo. Literatūros kritikai ir interpretatoriai tekstą pripažino kaip talentingai parašytą ir itin aktualų. Tai buvo lyg “tiksinti bomba”. Ne veltui aukščiausia to meto politinė valdžia uždraudė pjesę, Stalinas rašė: “Aš nelabai geros nuomonės apie pjesę. Artimiausi mano draugai mano, kad ji tuštoka ir net kenksminga”. Tokių kenksmingų tekstų pasaulio dramaturgija tikrai neturi daug . Tai yra viršukalnės. Viršukalnės, kurios yra statomos, prie jų grįžtama, jos maitina šiuolaikinį teatrą. Jis būtų seklus be tokių tekstų , be tokios klasikinės medžiagos kaip “Savižudis”. Ne veltui Lietuvos teatro istorijoje tai bus jau šeštas bandymas statyti N.Erdmano pjesę.
„Repetuodami suvokėme pjesės aktualumą, teatrališkumą, atradome netikėtų poteksčių. Skaitant originalo kalba, stebina pjesės ritmas ir forma. Mūsų atsinaujinusiam kolektyvui dirbti buvo labai smagu“, - sako režisierė Gabrielė Tuminaitė.
Įdomu tai, kad ir primena, jog tai bus šeštasis “Savižudžio” pastatymas Lietuvos teatro scenoje. „Erdmanas visuomet statomas kritiniais metais. Kai atsiranda nerimo, įtampos – menas ir kūrėjai ieško teksto, kuris atspindėtų tai, kas vyksta visuomenėje. Kadaise šią pjesę statė mūsų režisūros šviesulys, teatro pamatas, žmogus, kuris ir po mirties daugelį kūrėjų globoja ir veda – tai Dalia Tamulevičiūtė”, - pastebi teatrologė Ingrida Ragelskienė. Premjera 2014 m. spalio 23 d.
Trukmė: 2 val. 20 min. (su pertrauka)
Kaina 10, 9 €

Spalio 19 d. 18 val. Teatro „Utopia“ spektaklis „Sapnas“
A. Strindbergo pjesės motyvais.

Režisierė: Kamilė Gudmonaitė
Kostiumų dailininkė – Liucija Kvašytė
Vaidina: Danas Kamarauskas, Mantas Zemleckas, Gražvydas Staigvilas, Aurimas Bačinskas, Balys Ivanauskas, Gytis Laskovas
Gieda: Rūta Žibaitytė, Gintarė Kulikauskytė, Danguolė Petrikaitė, Paulina Simutytė, Jovita Skardžiūtė
Spektaklis „Sapnas“ – III teatro režisūros kurso (vadovas G. Varnas) studentės Kamilės Gudmonaitės debiutas teatre. Ką tik gimęs spektaklis jau spėjo pabuvoti dviejuose Italijos teatro festivaliuose, viename jų – Spoleto – dalyvavo konkursinėje programoje ir laimėjo pirmąją vietą jauno teatro kategorijoje.
Spektaklio kūrėjai sprendžia esminės žmogaus tapatumo problemas pasaulyje, kuris čia, sapne, yra groteskiška mokykla. „Du kart du“ tampa žmogaus gyvenimo prasmės klausimu, o žodžiais išsakyta mintis netenka dalies tiesos ir supaprastina ją. Tai kova tarp logikos ir iracionalaus žmogaus prado, kurio taip bijoma mūsų „sveikame“ pasaulyje. Erdvė ir laikas – neegzistuoja. Fantasmagoriški sapno veikėjai mėgina atidaryti duris, o kiekviename žmoguje nukryžiuojamas jo Kristus. Plonytėje riboje tarp sapno ir nubudimo ateina giliausios mintys, nevaržomos logiško kasdienybės mąstymo. Kas yra durys? Gal durų nėra? Ar du kart du tikrai yra keturi? O ar galima suskaičiuoti iki begalybės? Premjera: 2014 m. rugsėjo 22 d.
Trukmė: 1 val.
Kaina 6 €

Spalio 20 d. 18 val.
Kauno kamerinio teatro spektaklis „Diena ir naktis“
Daivos Čepauskaitės pjesė.
Režisierius: Stanislovas Rubinovas
Dramaturgė: Daiva Čepauskaitė
Dailininkas: Sergėjus Bocullo
Kompozitorius: Faustas Latėnas

Vaidina:
Andrius (Kostas) –Vytautas Gasiliūnas
Milda – Simona Bladženauskaitė
Golda – Alma Masiulionytė
Berelis Taicas – Aleksandras Rubinovas
Fruma – Violeta Steponkutė
Sara – Kristina Kazakevičiūtė
Rachelė – Daiva Škelevaitė
Frida – Edita Niciūtė
Riva – Polina Čiurlytė
Vaikinai – Jonas Baranauskas ir Edvinas Vadoklis

Tai skaudi lietuvio ir žydės meilės istorija, kurioje atsiveria sudėtingi dviejų skirtingų tautų santykiai bei jų bendros istorijos žaizdos. Visa tai atsitiko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Atrodo, viskas ramiai galėtų gulėti archyvų saugyklose. Bet žydų katastrofos Lietuvoje tema visuomenėje dar ir šiandien sukelia nevienareikšmišką reakciją su daugybe prieštaringų emocijų, iššaukia aštrias diskusijas su kaltinimų ir teisinimosi motyvais. Lietuvių tauta išaugino ir budelį, nušovusį nekaltą vaiką, ir didvyrį, rizikuojantį savo gyvybe, kad išgelbėtų kitą. Jie abu gyvena šalia. Mes turime ir dėl ko didžiuotis, ir dėl ko jausti kaltę. Kiekvienas iš mūsų, kaip ir kiekviena tauta, turi savo šviesą ir tamsą, savo dieną ir naktį. Spektaklio kūrėjai mėgina kalbėti apie tai atvirai, drąsiai ir aštriai, nesiekdami rasti atsakymų į istorines dilemas, bet norėdami papasakoti apie tragiškus įvykius, kurie tapo įmanomi. Vadinasi, galimi ir ateityje. Tiktai žinojimas užkerta tam kelią.

Pjesę spektakliui parašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Dramos siužetas sukurtas, remiantis istorinėmis to meto aplinkybėmis, 1941-1945 metų archyviniais dokumentais bei liudininkų prisiminimais. Tačiau tai nėra dokumentinis reportažas ar konkrečių asmenų išgyvenimo istorija. Visi pjesės personažai išgalvoti. Neišgalvotas tik skausmas.

„Rašydama šią pjesę, skaičiau kai kuriuos archyvų dokumentus, ir kartą akys užkliuvo už vieno teismo protokolo. Kaltinamasis, paklaustas, kodėl šaudė žydus, atsakė: „Todėl, kad aš lietuvis..." Galvojau, kiek daug gali tilpti šitame žodyje. Juk tie, kurie gelbėjo žydus, taip pat buvo lietuviai. Toje pačioje sąvokoje gali slypėti ir nuoširdžiausia kova už tautos laisvę, ir paprastas žmogiškumas, ir žemiausi instinktai. Aš taip pat esu lietuvė, todėl ir parašiau šią pjesę. Todėl, kad man ne tas pats, kas vyko, vyksta ar vyks Lietuvoje. Todėl, kad tai mūsų visų istorija. Pagaliau todėl, kad gyvybė ir mirtis neturi tautybės, o nežmoniškumas - visų mūsų bendras priešas."
Trukmė: 2 val. 30 min. (su pertrauka)
Kaina 6 €
(su 20% nuolaida 4.80 €. 20%: OMNI ID kortelė (2 bil.); Daily Card (1 bil.); studentams, moksleiviams, senjorams, žmonėms su negalia (1 bil.))


Spalio 22 d. 18 val.
Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera „MIŠKINIS“
Pagal Jānis Balodis.
Režisierius: Valters Sīlis
Scenografas ir kostiumų dailininkas: Uģis Bērziņš.
Vaidina: Vainius Sodeika, Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka, Edgaras Žemaitis, Arūnas Stanionis.

Spektaklis paremtas tikra paskutinio Latvijos miško brolio Jānis Pīnups (1925 —2007) gyvenimo istorija. Šis Peleči apylinkės gyventojas tapo tikra Latvijos sensacija 1995-aisiais, kai po penkiasdešimties metų paliko savo slaptavietę ir liovėsi slapstytis nuo sovietų.
Penkiasdešimt metų be dokumentų, XX a. buities patogumų, – vieninteliai laidininkai su pasauliu – sesuo Veronika bei senutėlis radijo aparatas „Spidola“...
1944 m. tuomet dar devyniolikametis Jānis Pīnups buvo pašauktas į Raudonąją armiją ir iš karto išsiųstas į frontą. Dalyvavo dvejuose mūšiuose. Antrajame buvo kontūzytas ir prarado sąmonę, Atsigavęs pamatė, kad aplinkui nieko nėra, ir dezertyravo. 1944 m. lapkritį sėkmingai pasiekė savo namus. Įsikūręs atokiame tėvų name, į kiemą išeidavo tik sutemus – dienas leisdavo miške grybaudamas ir uogaudamas, namuose – kapodamas malkas. Per visus tuos metus dėl nepakeliamo danties skausmo išsiruošė pas dantų gydytoją. Poliklinikoje prisistatė Stanislavs Kurmis vardu.
Netgi Latvijai atgavus nepriklausomybę 1991-aisiais, vyriškis vis dar slapstėsi nuo šalies teritorijoje dislokuotų Rusijos karinių pajėgų. Ir tik joms pasitraukus, 1995 m. „miškinis“ pagaliau išėjo iš pogrindžio. Tuo metu jam buvo 70 m.
Trisdešimtmetis latvių režisierius Valters Silis dirba laboratorijos principu – idėją, faktą paverčia spektakliu. Šis kūrinys lipdomas iš tikrų ir numanomų epizodų. Tai nėra dokumentinis spektaklis, o tikra istorija paremta fantazija. Istorijos siužetas vyksta Lietuvoje. Pagrindinis herojus virsta Jonu. Tam, kad sukurtų fantazija paremtą spektaklį, kūrėjai daug laiko skyrė spektaklyje aprėpiamo laikotarpio analizei, ieškojo panašių istorijų mūsų šalyje. Pavyzdžiui, kaišiadoriečio Benedikto Mikulio atvejis. „Svarbiausia yra suvokti to laikmečio žmonių istorijas, išgirsti išgyvenimus ir patirtis. Jų vertybių skalė, požiūris į gyvenimą labai skiriasi nuo to, kaip mes gyvename dabar“, – sako spektaklio vedlys V. Silis. Pjesę parašė su režisieriumi sėkmingai bendradarbiaujantis dramaturgas Janis Balodis. Premjera – 2015 rugsėjo 18 d.
Trukmė: 2 val. 30 min. (su pertrauka)
Kaina 7; 6 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems 4 €)

Spalio 23 d. 18 val.
Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Saugokite Florą“
Neilo Saimono pjesių motyvais.

Vertė: Dmitrij Ostrovskij ir Vilija Grigaitytė
Režisierius: Arvydas Lebeliūnas
Dailininkas: Artūras Šimonis.
Kompozitorius: Gintaras Kizevičius.
Režisieriaus padėjėjas: Vaidas Jočys.
Aktoriai: Sigutė Gaudušytė, Eglė Jackaitė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas.

Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą, kelis dešimtmečius trunkančią savo gimimo priešistorę. Jos pradžių pradžia reikėtų laikyti N. Saimono pjesę „Keista pora“ („The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas gimė, Saimonui stebint vieną ne itin linksmą legendinio amerikiečio režisieriaus bei aktoriaus Melo Brukso (Mel Brooks) gyvenimo etapą - kai šis, ką tik išsiskyręs su savo pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas savo bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų - visokio plauko neurozių, pereinančių į paranoją, chroniškos nemigos ir kitokių smagumynų. Atrodytų, istorija apie du nelaimingus žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, vargu ar galėtų tapti pagrindu komedijai - bet tik ne Saimonui...
Paakintas pjesės sėkmės - ir, labai tikėtina, prodiuserių - 1985 m. Saimonas parašo ir antrąjį pjesės variantą - „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Tenka pripažinti, jog šis Saimono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Saimonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta. Ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės - tik vienas žingsnis... Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus ir ne menkesnis moterų nekentėjas Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio tobulumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis - paties Saimono vertas humoro jausmas.
Trukmė: 2 val. (su pertrauka)
Kaina 7,50; 6 €
(moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliems bei grupės nuo 10 žmonių – 4,50 €).


Spalio 26 d.
FESTIVALIO UŽDARYMAS
18 val. Teatralizuota programa, festivalio nominacijų įteikimas


Komentarai
Komentarų neparašyta.
Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.









„Su artėjančiomis šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais! Teatskraidina Jums 2016-ieji sparnus drąsioms idėjoms ir siekiams, sėkmę kasdieniuose darbuose“

Su artėjančiomis šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais



Varėna , žuvų kibimo prognozė

Prašom paremti

www.varena.info

SMS žinute
AČIŪ



Rating for varena.info

   Renginiai
Rugpjūtis 2017
P A T K P Š S
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      
   Remėjai








Reklama


   Apklausa
Labiausiai laukiu?

Pavasario.

Vasaros Olimpiados.

Vasaros.

Daug sniego.